paputėti
Look at other dictionaries:
papūtėti — 2 papūtėti intr. truputį papūsti: Vėjas papūtėjo, lapai sučežėjo, ir kiškelis nabagėlis miškan nubirbėjo LTR(Čb). Saulelė užkaitino, vėjelis papūtėjo; oi ir nukrito tiej marškinėliai, vieno lino žiedeliai (d.) Kb. pūtėti; papūtėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išputėti — 1. intr. Gršl, Vgr, Vb išnykti, pražūti, niekais nueiti: Visi Banio turtai daba išputėjo Všk. Sodas baigia išputėt: senosios obelės nušalo, jaunosios nudžiūvo RdN. Seniau laukiniai karveliai miške burbuliuoja, daba išputėjo, nebėr Lnkv. Senis… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuputėti — intr. 1. pranykti, pradingti: Kažkur tas peilis nuputėjo?! Grž. ^ Mįslė – par pilvą gysla. Kas tos mįslės nenuspės, tam ta gysla nuputės (sija) Pš. 2. nusigyventi: Tu baigi nuputėt Brž. putėti; išputėti; nuputėti; paputėti; parputėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
parputėti — intr. parvykti, parbėgti: Kiek buvęs, kiek nebuvęs, tuoj parputėjo į namus Mžk. putėti; išputėti; nuputėti; paputėti; parputėti; suputėti … Dictionary of the Lithuanian Language
suputėti — intr. 1. išnykti, pražūti: ^ Kad tu suputėtum! Ds. 2. suvargti, sunykti: Jo sesulė tokia suputėjus šią žiemą: tai diegliai, tai dusulys kamuoja RdN. putėti; išputėti; nuputėti; paputėti; parputėti; suputėti … Dictionary of the Lithuanian Language
